Apie tai, kad noriu siūti liemenę, jau žinojo visi. Tikrai. Aš taip ilgai tam kaupiausi, kad jau kelis kartus apie tai užsiminiau bloge, išsipasakojau nesiuvantiems draugams ir net kolegoms. Galiausiai susikaupė net keli audiniai būsimoms liemenės. Jų aš norėjau (vis dar noriu) ne vienos, skirtingų formų ir apdailos.

Kaip dauguma rimtų siuvėjų pirmiausia brėžinius išbando susiūdamos iškarpas iš kokios paklodės, taip mano bandomuoju triušiuku turėjo tapti seniai seniai iš ciocytės gautas paltinio audinio gabaliukas. Tai nebuvo šiaip sau gabaliukas. Dar baigdama gimnaziją sugalvojau, kad iš jo noriu skraistės. Už 10 Lt. siuvykloje man tą stačiakampį apkantavo juoda atlasinę juostele. Priekis turėjo būti susegamas dideliu žiogeliu-sage, o rankoms iškirpau skyles ir apsiuvau ranka. Ant nugaros turėjo atsirasti tatoo iš odos atraižų. Kaip jau suprantat – neatsirado. Labai retai aš šitą daiktą naudodavau. Kartais mes jį pasitiesdavom ant žolės…

SAMSUNG CAMERA PICTURES

Kadangi prieš Kalėdas visą šeimyną užpuolė virusas, nebuvo jokios šventinės nuotaikos ir ūpo pasiruošimui. Likus kelioms dienoms susipratau, kad NETURIU-KO-APSIRENGTI!. Įtariu, kad sukilusi temperatūra nulėmė mano sąmonės užtemimą, todėl daug negalvodama čiupau pirmą po ranka pasitaikiusį lekalą ir susikirpau. Tiesą sakant, jei ne nuotraukos, net neatsiminčiau, kaip tai įvyko. Susikirpau gal net mažiau nei per pusvalandį… 😀 Man tai nebūdinga.

SAMSUNG CAMERA PICTURES

Taigi, likimas/burtai lėmė, kad panaudotas buvo gėlėtosios suknelės lekalas. Būdama pilnos sąmonės, greičiausiai niekada nebūčiau pagalvojusi, kad jį galima pritaikyti liemenės siuvimui. 😀

Svarbiausia man buvo panaudoti kuo daugiau apkantuoto krašto. Nugarinę dalį dėjau ant sulenkto stačiakampio. Ilgį pasimatavau čia pat prie savęs prisidėjusi kažkokią atraižą. Įsiuvus dariau tik prie kaklo.

Iškirpusi nugarą, ant kažko pasipaišiau kaip (maždaug) turėtų atrodyti priekis. Taigi, nugaros šonai, pečiai ir pusė apykaklės turėjo sutapti. Tik rankovės lanką kirpau pagal suknelės lekalo priekį.

SAMSUNG CAMERA PICTURES
SAMSUNG CAMERA PICTURES

Šitaip susikirpus detales, neapkantuotos liko tik rankovės. Bet man gi nėra per didelių iššūkių, kai turiu temperatūros… 😀 Išbandžiau apkantavimui skirtą pėdelę iš Aliexpress užsakyto rinkinio. Gavosi puikiai! Gal šiek tiek susimetė raukšlelės dėl pasisukimo, bet viskas susisiuvo. Mano apkantavimas atrodo gal net geriau, nei tos profesionalės siuvėjos iš „buitinio“. :))

Viską susiuvus (pagrindines siūles siuvau tik buitniu ketursiūliu overloku) nesutapo tik vieno krašto siūlė. Teko nuardyti juostelę, pakirpti ir prisiūti iš naujo. Va čia netobuliausia liemenės vieta. Visa kita – pranoko mano lūkesčius. Net kišenes iš akies iškirpau ir prisiuvau kaip tik ten, kur reikia – pridengė anksčiau kirptas skyles rankoms (prieš tai jas užsiuvau). 😀

Kaip jau (tikriausiai) supratot – esu tooookia patenkinta šituo eksperimentiniu siuviniu, kad net negaliu iš jo išlįsti. Ant marškinukų ar trikotažinio golfo… Susirišu siauru pintu plonytės odos dirželiu ir varau visur. Visiem sakiau, kad tas ryškumas „tai čia Kalėdoms“, bet iš tikrųjų, tai man labai patinka net ir spalva. 😀

SAMSUNG CAMERA PICTURES
SAMSUNG CAMERA PICTURES

SAMSUNG CAMERA PICTURES SAMSUNG CAMERA PICTURES

SAMSUNG CAMERA PICTURES
SAMSUNG CAMERA PICTURES

Na ką, dar dvi eilėje.

Tiesa, kai Mr. M. paklausiau, ką jis mano apie mano naują rūbą, jis taip žiūrėjo… Lyg susimąstė… Tarstelėjo: „Jo, faina!“, o tada pridūrė: „mes lyg tokį panašų pledą turėjom…“ 😀

Šiltų Jums siuvinių!!! 😉

KOMENTUOTI

Please enter your comment!
Please enter your name here