Kai balandžio 30 d. viešėjome pas tėvus, 200 km. nuo Vilniaus, labai gailėjausi, kad taip ir neprisiruošėme nueiti į Van Gogh’o parodą prekybos centre „Panorama“. Visa laimė, kad kitą dieną išgirdau apie parodos pratęsimą. Dar didesnė paskata ten apsilankyti buvo Mažojo A. šokis pagal parodos reklaminį takelį. Paklausiau, ar norėtų į parodą, kur galėtų žiūrėti paveikslus ir klausyti tos muzikos – „Taip“ – aiškiai ir įtikinamai palinksėjo galva jis.

Taip ir gyvenom likusias savaitės dienas su planu parodą aplankyti. Mažasis A. vis kartojo naujai išmoktus žodžius – „pajoda“ ir „va-gon-gas“. Ir kai sekmadienį išvydome lietų už lango, daugiau ženklų nebereikėjo. Kol ruošėmės, suradau mūsų turimą knygą apie meną ir atverčiau Van Gogh’o Saulėgrąžas. Pasistengėm Mažąjį A. sudominti – pasakėm, kad parodoje jis turės šį paveikslą surasti. Užduotis patiko.

Iš anksto nepasidomėjome, kad darbo dienomis parodos bilietas kainuoja pigiau. Be to, galėjome tartis dėl šeimos bilieto, o už sutaupytus pinigus įsigyti suvenyrą… Mažajam A. bilietas nekainavojo, bet dėl įdomumo vietoj bilieto jam įdavėme kasos kvitą. 🙂 Visos bilietų kainos – čia. Parodos darbo laikas – 10:00 – 21:00, visomis savaitės dienomis. Paroda veiks dar visą gegužę.

Įėjus į pirmą patalpą Mažąjį A. bandžiau sudominti paveikslais, klausinėjau kokias spalvas mato, ar žmonės paveiksluose džiaugiasi, ar liūdi, kokias figūras galima atpažinti ir pan.. Mamyčių dienos proga mano vaikas atsikėlė „zirziančio neklaužados“ nuotaikoje, taigi, sudominti sekėsi sunkiai. Patys likome visko neperžiūrėję ir neperskaitę.

Didžiojoje parodos salėje prasidėjo visa magija. Nieko panašaus nesitikėjau ir jau po pirmo paveikslo kompozicijos (jeigu taip galima pasakyti), pagalvojau, kad tai buvo verta tų visų 11 EUR. žmogui. 😀 Pirmuosius porą paveikslų Mažasis A. prasėdėjo saugiai įsitaisęs tėčiui ant kelių ir vis kartojo „bijau“, mat, įėjome kaip tik tada, kai muzika kūrė įtampą, o paveikslai buvo tamsūs. Aš stovėjau viduryje ir vaikščiojau. Galbūt taip negalima daryti, kai žmonių daugiau, bet man taip reikėjo. Per visą kūną lakstė šiurpuliukai, o kai kuriose vietose iš to jausmo net suspausdavo galvą. Negaliu paaiškinti. Kartais norėjau verkti, kartais šypsotis. Buvau visiškai nustebinta tos muzikos ir projekcijų kompozicijos poveikio mano organizmui ir nuotaikai.

***

Laukas, javai, paukščiai. Šūvis. Visi paukščiai išnyksta ir jau už sekundės pradeda skraidyti per visus ekranus.

Nespalvoti paveikslai. Šalta. Žiema.

– Kas čia? – klausia įsidrąsinęs Mažasis A., rodydamas į projekcijas ant grindų.

– Plikos medžių šakos. – Atsakau. – Ar girdi pūgą?

– Girdžiu. – įsiklausęs į vėjo švilpimą atsako jis.

<…>

– O, žiūrėk, lyja! Kas čia? – vėl rodo į projekcijas ant grindų Mažasis A.

– Balos – sakau. – Gi lietus prilijo.

Atsistojau viduryje vandens projekcijų ir dairiausi į paveikslus. Dvigubas efektas. Van Gogh’as su pypke. Dūmai rūksta. Laivai. Vanduo. Bangelės žiba šviesoje. Temsta. Žybsinčios bangelės virsta žvaigždėmis. Pasirodo „Žvaigždėta naktis“…

***

Mažasis A. įsidrąsina. Kartais šoka, kartais diriguoja. Na, jis pas mus klasikinės muzikos gerbėjas. Kartais pašoka ir rodo į kokį nors staiga pasirodžiusį objektą. Stumdo kėdutes. Atsigula, įsižiūri į projekciją… Nubėga, nedrąsiai pabando paliesti ekraną – paveikslas sujuda ir išsigandęs vėl bėga pas tėtį. O aš viską leidžiu. Mes vieni ir niekam netrukdom. Jausdama, kaip visa tai veikia mane, galiu tik žavėtis jo reakcija. Ciklas apsisuka ir vėl rodomi tie pirmieji paveikslai, kurie Mažajam A. pasirodė baisūs. Dabar jie jam labai patinka. Jis judina galvą pagal tą grėsmingą muziką ir dairosi į paveikslus. Išeiti nenori. Puikiai jį suprantu.

Kitame kambaryje – netikėtumas. Projektoriumi rodoma, kaip tapomi paveikslai. Viską galima išbandyti ant išrikiuotų molbertų. Tai jau visiškai viršijo mano lūkesčius. Mažojo A., matomai, irgi. Imamės tapyti „Žvaigždėtą naktį“. Ir vėl išeiti nenori… Ir vėl aš jį suprantu. 🙂

Žinoma, mano įspūdžius dvigubai padidino tai, kad buvome vieni, galėjau atsiplaiduoti ir nebijoti, kad šokantis ir klausinėjantis Mažasis A. kam nors trukdys. Visi galėjome iš parodos pasiimti tiek, kiek norėjosi.

Aš nežiūrėjau Youtube video, kaip tai atrodo, todėl mane paveikė dar ir tas netikėtumo efektas. Siūlau nežiūrėti ir Jums, jei planuojate apsilankyti. O apsilankyti aš labai rekomenduoju!!!

Jeigu norisi sudominti vaikus, paauglius ir tėčius, štai keli filmukai:

Mažiesiems  – animacinis filmukas iš serijos „Art with Mati & Dada“:

Vyresniems – biografija.

Ir dar daugiau gyvenimo:

https://www.youtube.com/watch?v=HXJirm9VfoU

Tėčiams ir paaugliams:

O mes šiandien išbandysim šį projektą:

Parodoje parduodama labai graži spalvinimo knygelė su Van Gogh’o paveikslų kontūrais. Aš pagalvojau, kad mums dar anksti, bet kuo toliau, tuo labiau norisi grįžti ir ją nusipirkti. 😀 Jeigu norite išbandyti tokį užsiėmimą su savo vaikais, primenu, kad esu įkėlusi nuorodą, kur nemokamai galima atsispausdinti spalvinimo puslapius, pagal įvairių žinomų menininkų paveikslus. Yra ir Van Gogh’o „Žvaigždėta naktis“ bei „Saulėgrąžos“:

10 nuorodų su užduotėlėmis vaikams. Nemokamai!

 

Turiningo laiko kartu! 😉

*ps. atsiprašau už telefonines nuotraukas. Nesitikėjau, kad paroda paliks įspūdį, vertą blogo įrašo, tad nebuvau pasiėmusi gerojo fotoaparato. 😀

KOMENTUOTI

Please enter your comment!
Please enter your name here