O štai ir žadėtosios mažosios mano modeliukės nuotraukos. Ir kitas projektas, žinoma. 😉

Mažosios mama dar praėjusiais metais ilgai rinkosi ir galiausiai nusipirko tris metrus dusty rose kilpinuko. Turėjo būti derančios suknelės jai ir dukrytei. Šis projektas šiek tiek gavosi, šiek tiek ne, o tada visas ~2m. audinio likutis atsidūrė mano medžiagų atsargose ir, galiausiai, turės pavirsti Mažosios dukterėčios darželio garderobu.

Pradėjau nuo paprasto kostiumėlio iš jau turimų ir bandytų lekalų. Detalėms panaudojau laumžirgių kilpinuko likučius. Na, ne bet kokius likučius – tuos, kurie liko iškirpus rankoves anksčiau siūtai liemenei-suknelei. 😀 Labai reikėjo „pamarginti“ kaklą, kad netyčia pasitaikius neatskalbiamoms dėmėms, jos ne taip kristų į akis. Gal toks požiūris ir nėra labai teisingas, bet tikrai praktiškas. Mažoji neatskalbiamomis dėmėmis jau po pirmo nešiojimo papuošė dvi tunikas, kurių čia net nespėjau parodyti… 🙁

Džemperiukas – paprastas reglanas. Spalvotos detalės prisiūtos aplikacijų principu naudojant plačiąsias buitinės siuvimo mašinos siūles. Kaklui ir užbaigimams šį kartą naudojau tą patį kilpinuką. Puikiai pasisekė, nes pastarasis labai tamprus. 🙂

Kelnių modelis – mano mylimiausias (1/2015 – 6 ) Gaila, kad jau paskutinis dydis.

Pasiuvau tokias kelnes ir Mažajam A. Nors ir ilginau, vis tiek gavosi beveik trumpos. 🙁 Viskas. Teks ieškoti kito mylimiausio brėžinio.

Mažojo A. kelnės turėjo derėti prie jau seniai siūto ir daugybę kartų skalbto džemperio. Šį kostiumėlį įdėjau tik tam, kad parodyčiau, kaip skiriasi skaitmeninės spaudos kilpinukas jį padėvėjus ir daugybę kartų skalbus vs. tik ką pasiuvus.

Na, tai kuris yra kuris? 🙂 Taip, įsižiūrėjus šiek tiek matosi, tačiau skirtumas labai nekrenta į akis.

Aš geriau nerodysiu, skirtumo tarp padėvėto ir naujo kilpinuko su meškomis pilkame fone.. 🙁 Gaila savo darbo. Džemperiukas labai patogus ir Mažajam A. labai patinka, bet nebeleidžiu Mr. M. jo rengti į darželį (nors jis vis tiek rengia). Tai vat. Pagal mano patirtį, jau geriau sumokėti daugiau už kokybišką audinuką su skaitmenine spauda.

Aš suprantu, kodėl siuvančios mamos galiausiai pradeda savo versliukus. Na, tas audinių minkštumas, raštų mielumas ir dar tie žavūs dėvėtojai… Terapija. Galėčiau priprasti. 😀

*Nepykit už telefonines nuotraukas. Labai sunku suderinti fotosesijas su mažaisiais… 🙂

KOMENTUOTI

Please enter your comment!
Please enter your name here