Mano a.a. močiutė juos vadindavo „prastais“. Liaudyje juos vadina „rupiais“. Dabartiniais sveikuolių laikais juos vadina tiesiog „viso grūdo“. Jeigu jie dar ir su prierašu „Spelta“, tai yra ypač-turbo-mega sveiki ir, žinoma, dvigubai brangesni miltai. 🙂

Tai aš, „sveikuolė“, sugalvojau tokių miltų nusipirkti. Mr. M. burnoja, kad nenori valgyti miltų ir cukraus, negerai jie nei Mažajam A., nei man. Pirmasis kepinys – įprastiniai, visada labai skanūs keksiukai gavosi net nepanašūs į įprastinius ir visai neskanūs. Jau galvojau tuos miltus šveisti lauk, bet susilaikiau – geriau jau parvežti tėvams, kad sumaitintų vištukams. Aišku, išvežti neprisiruošiau dar kurį laiką, tai taip tas indelis spintelėje stovi iki šiol.

Tik štai, vieną dieną keliaudama iš darbo, troleibuse naršiau pintereste. Už akių užkliuvo veganiškų krekerių receptas. Akyse nušvito. Tiksliai, gi iš tų miltų galima kepti kažkokius tokius nesaldžius dalykus!!!

Originalus receptas va čia.

Aš dariau vadovaudamasi šiomis gairėmis, bet viską dėjau iš akies. Aliejų naudojau saulėgrąžų nerafinuotą, sunaudojau nuo labai seniai spintelėje gulėjusį sėklų mišinį salotoms, sezamų sėklas. Viską sumečiau į virtuvinį kombainą „Manoji meilė“ ir šis man vieno mygtuko paspaudimu suminkė puikią tešlą.

Dėjome su Mažuoja A. ją ant kepimo popieriaus, iškočiojome, papuošėme pirštų įspaudais, supjaustėme, pabarstėme čiobrelių ir perkėlėme į kepimo skardą su tuo pačiu popieriumi.

Žadėdama Mažajam A., kad sausainukai iškeps, kai tik jis pamiegos pietučių, įviliojau jį į lovą. Dar vaikas pačiauškėjo, kad „kai atsikelsiu bus naujų sausainių“. 🙂

Kepant vis nugvelbdavau po gabalėlį ir stebėdavausi, kaip jie skanėja. Tada įjungiau „kepimą iš viršaus“, kad gražiau apskrustų. Nuėjau pakartotinai paguldyti Mažojo A. į lovą ir labai greitai į virtuvę mane pakvietė toks… siaubingas degėsių kvapas. Pasirodo, mano „kepimo iš viršaus“ funkcija yra kažkoks IR grilis. Greitai išlupau skardą iš orkaitės, nuėmiau sausainukus ir stengiausi išgelbėti tuos, kurie mažiausiai nukentėjo – iš vidurio. Gavosi va tokia lėkštutė. Pripažinsiu, kai pamačiau tą vaizdą, pirma mintis buvo, kad teks daryti naujus, nes.. ką gi pasakysiu vaikui???

Nepaisant šitos katastrofos, galiu pasakyti, kad sausainukai gavosi puikūs! Ir tie rupūs miltai čia labai tinka! Paruošimas neužtrunka nė 10 min., o vietos fantazijai – į valias. Super. Kartosiu būtinai. 😉

KOMENTUOTI

Please enter your comment!
Please enter your name here