Ir į darbą, ir į šventę #2. Arba į darbą kaip į šventę

0
555

Išpažintį apie savo praktišką požiūrį į šventines sukneles jau esu atlikusi praėjusiais metais, pasakodama apie suknelę, kurią siuvausi brolio gimtadieniui. Šią žiemą ji buvo vienas mėgstamiausių mano darbinės aprangos variantų. Sukdama galvą, kuo pasipuošti į artimųjų vestuves, svarsčiau apie pačius paprasčiausius vienspalvius modelius. Na, kaip prigludusį „viršų“ ir saulės kliošo (ar klostuotą) sijoną. Audinio spalvos tolygumas turėjo būti tas puošnumą suteikiantis elementas.

Ar žinot, kas būna su „pačiais paprasčiausiais“ modeliais? Aišku, kad žinot! (čia guodžiu save :D) Milijonai tokio paprasto varianto iškarpų netikėtai dingsta iš interneto (vėl atsiranda, kai jų nebereikia), o kai jau kažką panašaus atrandi, paaiškėja, kad tas modelis visai ne paprastas. Šiuo atveju aš laaaabai ilgai užtrukau ieškodama iškarpos. Taip ilgai, kad galiausiai supratau – jei nepradedu sukirpinėti tuojau pat, pasiūti tikrai nespėsiu. Visa laimė, kad sugalvojau paskaityti savo senus straipsnius (taip, aš skaitau savo senus straipsnius ir pati vis randu įkvėpimo 😀 ). Tame pačiame straipsnyje, kur aprašinėjau suknelę iš burdos, esu įdėjusi ir žurnalo nuotrauką. Nieko ieškoti nebereikėjo – man reikalingas modelis buvo ant viršelio. 😀 Burda 3/2016 – mod. 102.

Dėl laiko ir audinio trūkumo mano variantas be kišenių ir diržo. Aprašymas vokiškas, tad tik pasiuvusi supratau, kad diržas turėjo siūtis į šonines siūles ir rištis tik priekyje. Turiu pripažinti, kad šiokių tokių įtarimų turėjau siūdama įsiuvus nugaroje. 😀 Kažkokia tolima mintelė praskrido – o kam čia tie įsiuvai, jeigu dėsis diržas… Bet laiko nebuvo, tad ją tik pabaidžiau kaip kokią įkyrią atšilusią musę. 😀

Nebuvo sudėtinga. Susisiuvau visus įsiuvus ir klostes, tuomet likusias siūles tik su overloku. Skubėjau. Ir tai matosi kaikuriose siūlėse. 🙂 Patiko apačios apsiuvimas sulenkta medžiaga – ir nereikėjo sukti galvos dėl apačios apdailos, ir pridėjo „sunkumo“ sijonui, kad kritimas būtų gražesnis.

Klostės:

Medžiaga – panašaus į polo mezgimo poliesteris iš tavosapnas.lt., pirktas dar praėjusią vasarą už uošvių dovanotą parduotuvės čekį. Kažkokio solidumo turi tas jo subtilus blizgesys ir tolygus smulkus raštas. 🙂 Poliesteris šiaip jau nėra mano pirmas pasirinkimas, perkant audinius… Ko nepasakyčiau apie jau pasiūtų rūbų pirkimą sau – jų sudėčiai esu visiškai nepriekabi. 😀

Nuotykių šykart nedaug. Eilinį kartą negaliu atsidžiaugti šiuo savo praktišku pomėgiu/manija. 🙂

PS. Matau, matau, tas raukšles. Bet pamačiau tik keldama nuotraukas. Veidrodyje jų nepastebėjau… 😀

KOMENTUOTI

Please enter your comment!
Please enter your name here