Neišvaizdūs kalafiorai ir kiti vaikystės skoniai

0
58

Visų mūsų vaikystės turi kažkokį skonį. Na, tą skonį, kurį pajutus, mintimis nukeliaujama į nerūpestingas vaikystės dienas. Vizualinį šio proceso atvaizdavimą galima pamatyti filme „La Troškinys“. 😀

Gal ir Jums tai – troškinys? Tiesą sakant, šis variantas rečiau sutinkamas. Atlikusi mini apklausą išsisaiškinau, kad vaikystės skonis dažniausiai yra: braškės su pienu, mutinys (atsiprašau, aš nelabai suprantu, kaip tai galima valgyti), banda su uogiene ir pienu prieš miegą. Kartais dar tokie skanėstai, kaip „sausainiai-riešutėliai“ su Rududu. Mr. M. taip vaizdžiai nupasakojo, kokio skanumo būdavo šie sausainiai pas jo prosenelę, kad dabar ir mane šis skonis nuneša į tą susidarytą jo vaikystės vaizdinį… 😀

Kitas pastebėtas sutapimas – beveik visada vaikystės skonis būna susijęs su močiute.

Kartą, pietaudamos su drauge, diskutavome, kuo ypatingas tas močiučių maistas. Kodėl visiems jis toks skanus?.. Tada priėjome išvados – mūsų laikų močiutės niekur negaili/-ėdavo sviesto. Vėliau, atmintyje gerai išanalizavau močiutės patiekalus ir gamybos procesą. Paslaptis ne tik sviestas. Dar reikia negailėti druskos, grietinės ir grietinėlės. 🙂

Dabar mes gi žinom, kad grietinėlė ir grietinė – riebu, ribojam jų kiekį sriubose ir troškiniuose. Druska – taip pat nesveika, dedam vos vos… Sviestas? Oj, baikit. Tik ghee. Ir to – kuo mažiau.

Bėda ta, kad vienas iš patiekalų, kuris man primena vaikystės vasaras, yra gaminamas su daaaug sviesto, grietinėlės ir druskos. Keistas dalykas tas, kad mano atmintyje jis man rišosi su mama, bet vat vakar išsiaiškinom, kad vis dėlto receptą močiutei parodė jos sesuo.

Reikia:

  • Kelių riekelių batono ar ciabattos (jei manot, kad ji sveikesnė);
  • Kalafioro;
  • Sviesto;
  • Šlakelio aliejaus;
  • Pieno arba grietinėlės;
  • Druskos.

Į įkaitintą keptuvę įpilame šlakelį aliejaus, įmetame dosnų gabalą sviesto. Sviestui išsilydžius, suverčiame kubeliais pjaustytą batoną. Pakepiname kol gražiai apskrunda. Į tą pačią keptuvę suberiame virtą ir smulkiai pjaustytą kalafiorą, gausiai pabarstome druska ir pakepiname kelias minutes. Eilė pienui. Įpilame šakelį pieno ir išmaišome. Jeigu batono kubeliai nesuminkštėjo – reikia pilti dar. Dar šiek tiek pakaitiname ir… startas.

Po starto mes su mama „išragaujame“ gal pusę keptuvės.

Proporcijos apytiksliai: vidutinis kalafioras, 4 riekelės paprasto batono (vizualiai, supjausčius, kiekis panašus į kalafioro), 40 g. sviesto, 3-4 žiupsniai druskos, 100 ml. pieno. (grietinėlės reikėtų mažiau). Na, tikrai apytiksliai… Visi produktai tinkami ragauti eigoje, tad rekomenduoju viską dėti „iš akies“ ir ragauti, ragauti… 🙂

Sakysit – nesveika. AHA. Tikrai. Būtent tokia buvo mūsų vaikystė: be kalorijų skaičiavimo, be sveika-nesveika svarstyklių. 😉

Būtinai pasigaminkit kažką iš savo vaikystės!!! Skanių prisiminimų! 😉

KOMENTUOTI

Please enter your comment!
Please enter your name here