Kai kuriems straipsniams aš ruošiuosi mėnesius, o kai kuriuos, tokius, kaip šitas, rašau čia ir dabar, kol dar įspūdžiai šviežiausi. 🙂

Savaitgalį vežėm seneliams parodyti Mažąjį A.. Kaip visada, šeštadienio rytą praleidome mieste – vietiniuose SH ir kitose parduotuvėlėse. Labai gaila, bet užsidarė kepyklėlė, kurioje visada pirkdavom desertus ir kartais prisėsdavom išgerti kavos. 🙁 Toje kepyklėlėje kepdavo labai skanius tortus. Juos dar ir super gražiai papuošdavo. AJAJAJ. Rašau ir seilės kaupiasi. Gerai, kad ne ašaros, nes tikrai labai labai liūdna, kad tų skonių jau neteks ragauti. 🙁

Matydami tuštėjančius gimtuosius miestus, jau prieš kurį laiką su Mr. M. nutarėme knygas pirkti vietiniuose knygynuose. Tiek Jurbarke, tiek Pakruojyje pasirinkimas stebina. Kainos?.. Jos šiek tiek didesnės, nei leidyklų internetiniuose puslapiuose ar dideliuose internetiniuose knygynuose, bet tikrai pigesnės, nei „gyvuose“ prekybos centrų knygynuose. Už tą kainos skirtumą gali gauti tikrai nuoširdžią knygyno darbuotojų rekomendaciją ir knygas pavartyti.

Išvažiuodama į miestą, Mažajam A. pažadėjau knygą vietoje kinderio. Vėliau, paaiškėjo, kad Mr. M. vis tik pažadėjo jam pastarąjį po žodžių „Tėti, aš Tave labai baisiai myliu. Nupirk man kinderį, gerai?“. Pažįstama? 😀

Įėjus į knygyną kažkur dingo Mr. M., o pardavėja buvo užsiėmusi, tad žvalgiausi ko nors sau. Galvojau apie vieną knygą, matytą Mandriu bloge, bet, deja, jos nebuvo. Tada už akių užkliuvo receptų knygos. Norėjau kokio įkvėpimo sveikesniems patiekalams. Rinkausi iš dviejų ir pasirinkau lietuvės knygą dėl lengviau randamų ingredientų. Vėliau išsiaiškinau, kad tai populiaraus FB tinklaraščio autorės knyga. Daug receptų yra ir ten, rekomenduoju, jeigu dar nesekate. 😉

Kai jau prie manęs prisijungė Mr. M., dar pamatėme Čepulio Metus, kadangi tai must-have, paėmėm dar ir juos.

Galiausiai atėjo eilė išrinkti ką nors Mažajam A.. Apsidžiaugiau, kad knygyne yra ir neseniai išleista eilėraščių knygelė. Eilėraščiai mano vaikui patinka. Kai tik pradėjo eiti į lietuvišką darželį, kiekvieną dieną parsinešdavo vis po kokį eilėraštį galvoje. Dabar kartais sumiksuoja juos kelis, prikuria savo ir dar sudainuoja. 😀 Sutrintą K. Kubilinsko knygelę apie skaičius Mažasis A. mokėjo mintinai dar prieš normaliai pradėdamas kalbėti. (Pabaigdavo eilutes – tarp kitko – labai smagus žaidimas. 😉 )

Taigi, paprašau parodyti jau minėtą knygelę ir pardavėja dar pasiūlo apsvarstyti ir kitus variantus. Ypač šitą, P. Mikėnaitės sudarytą, „Neša tulpę pelikanas“. Užmetu akį, pasikonsultuoju su Mr. M. ir nutariam – perkam šitą.

Tai štai, visą vakarą šios knygos sukosi šeimos narių rankose. Prie kavos perverčiau receptų knygą ir perskaičiau patarimus įvadinėje dalyje. Mr. M. su Mažuoju A. tyrinėjo Čepulio Metus. Vėliau perdavė mamai, kuri liūdėjo, kad jau taip ilgai nematė sniegenų. Man pasiėmus virbalus, mama pradėjo garsiai skaityti eilėraščius…

Pirmasis prajuokino net ir buvusius kituose kambariuose. 😀 Mažasis A. dar nesuprato. Jeigu kam jis atrodo baisus ir vaikams netinkamas, tai jokiu būdu į rankas neimkit lietuviškų pasakų knygų. 😉

Beskaitant eilėraščius prieš miegą teko susirasti knygos išleidimo datą, nes iliustracijos pasirodė labai aktualios. 😀

Eilėraščiai – nuo tų, kuriuos atmintinai moku iš vaikystės, iki naujų, modernių net su Hariu Poteriu. Iliustracijos paprastos – tuo ir nuostabios. Puikiai suderintos ir papildančios eilėraščio mintį. Šį puslapį atvertusi mama, garsiai nusistebėjo: „tai kas čia dabar?“, o kai perskaitė eilėraštį, net susigraudinau…

Mažasis A. ir klausėsi, ir klausinėjo, ir vis prašė „dar“ – pirkinys pasiteisino. 🙂

Teisingų ir prasmingų skaitinių Jums ir Jūsų vaikams. Ir Jūsų skaitomų vaikams… 😉

KOMENTUOTI

Please enter your comment!
Please enter your name here