Arba – vasaros vakarų megztinis.

Oj, kaip labai mėgstu pradėti pasakoti „iš toli toli“. 😀 Šįkart bėdelė ta, kad niekaip negaliu išsirinkti, nuo kurios istorijos pradėti… Jau gerai žinoma, kad projektas gimsta tada, kai susikerta dvi istorijų linijos – išteklių (audinių, siūlų, karoliukų, etc…) ir idėjos. Tai gal tada pasakosiu aš jas atskirai iki tos susikirtimo vietos. 😀

Siūlai

Pirkti iš Saulutės (o gal jau ir Maximos… arba dar tik Taupos) brolio liemenei. Jau parduotuvės pavadinimas išduoda, kad tai įvyko gal net anksčiau, nei prieš 15 metų. Mama, kuri nieko nemezgė pusę savo gyvenimo, buvo sugalvojusi numegzti liemenę broliui. Akcija pusvilnės „tvidiniams“ siūlams buvo ta paskata. Nupirko ji nesismulkindama – visą pakuotę (10 kamuoliukų) tų plonų siūlų.

Toliau šių siūlų istorija klostėsi labai nuobodžiai. Jokiems siūlams nelinkėčiau šitiek metų laukti savo eilės tamsioje spintoje…

Praeitais metais, kai jau šiek tiek daugiau laiko galėdavau skirti mezgimui, sugalvojau tuos siūlus realizuoti. Pirmasis mezginys – ilgas baktusas. Nes baktusų niekada nebus per daug. Gavosi labai plonas ir labai ilgas, o po skalbimo – minkštutis ir malonus dėvėti. Dėvėjo jį Mažasis A. visą žiemą. Ir dar pavasarį. Sunaudojau gal porą kamuoliukų ir supratau, kad greitai jų realizuoti nepavyks – labai skalsūs. Dar kokį vieną kamuoliuką sumezgiau į baba-ombre stiliaus vilnones kojines. Dar daug liko…

Idėja

Kažkada seniai seniai tokioje el. parduotuvėje vukas.lt buvo tokios didelės sruogos tokios tikros vilnos siūlų, kurie vadinosi „Fishermen’s wool“. Kainavo jie gal milijoną. Tada buvau studentė, tad tik pavarvindavau seilę ir pasvajodavau, kaip norėčiau tokio paprasto megztinio iš jų. Kai jau prasigyvenau (t.y., pradėjau uždirbti pinigus) ir grįžau tų siūlų nusipirkti – jų ten nebebuvo.

Bet aš jų niekad nepamiršau.

Buvau projektą su jais išsisaugojus Ravelry’je ir pastaraisiais metais laikas nuo laiko pragooglindavau, kur Europoje jų galima įsigyti. Laukiau laukiau, delsiau delsiau, kol vat visai neseniai, gal prieš porą mėnesių, užsisakiau jų visą maišą iš woolwarehouse.uk .

Užsisakant reikia būtinai apsižiūrėti, kad sutaptų partijų numeriai. Taip pat, būtina paieškoti nuolaidos kodo internete. Aš radau bent porą kodų, su kuriais buvo taikoma -15 proc. nuolaida. Siuntimas į Lietuvą, žinoma, kainuoja, tad užsisakiau praktiškai maksimalų galimą siuntos svorį (iki 2 kg.) – 8 kamuoliukus (na, gal „KAMUOLIUS“ čia labiau tiktų). :D.

Va čia ir susikirto istorijos. Pirmiau reikėjo pasibandyti panašų projektą iš kitų siūlų – tokių, kurių būtų negaila nelaimės atveju. 🙂

Projektas

Taigi, modelis aiškus – paprastutis top-down reglanas.

Kad paprastutis nebūtų nuobodutis, sugalvojau jį daryti dryžuotą. Čia, žinoma, įtakos turėjo ir pintereste išsisaugota visa krūva Isabel Kramer megztinukų ir didelės likučių-siūlgaliukų atsargos.

Spalvotiems dryžiams sunaudojau seniai turimą Holst Garn vilnos likutį.

Mezgiau labai ilgai ir visai nuobodžiai, tiesą sakant. Labai labai nuobodžiai. 😀

Paaiškėjo, kad padariau per laisvą kaklą, mano rankovių nuleidimas buvo per staigus ir pasidarė raukšlės, o rankovės gavosi kiek per plačios. Oh. Na, nepavyko.

Porai savaičių nukišau megztinį į spintą. Vieną vakarą susikaupiau ir pribaigiau – kaklo ribą nukirpau, susirinkau akis ir mezgiau aukštyn. Tada truputį trumpųjų eilių -> suformavau man patinkantį kaklą -> vėl ribas ir gavosi šiek tiek geriau. Aišku, nėra to blogo, ko nepataisytų rimtas blokavimas. Taigi, išploviau, ištempiau, kiek tik galėjau ir… tadam! Mano naujas, linksmas, plonytis megztinis vėsiems vasaros vakarams!

Ir dar šiek tiek liepė pasimaivyti. Tradiciškai:

Kažkodėl atrodo, kad „nuotykiai“ iš siuvimo fronto jau užkrėtė kitą sritį – feilinu jau net ir mezgime. Retai taip būdavo. 😀

Jaukių vasaros vakarų! Jei ne prie jūros, tai bent su jūros spalvomis. 😉

KOMENTUOTI

Please enter your comment!
Please enter your name here