„Ko čia plikinėji?..“ pasakytų man mama, jei pamatytų tik tiek apsirengusią gūdų jau-beveik-pavasario vakarą. O plikinėju ne šiaip sau. Nes nešalta!!! Iš džiaugsmo!!! Tai mano pirmoji suknelė su rankovėmis! Ir mane laaaabai džiugina rezultatas! 😉
Jau seniai buvau nusižiūrėjusi šią Merrick’s Art suknelę. Kai jau prisiruošiau siūti, ji man nebeatrodė tokia tobula (per plati, per ilga… 😀 ), bet labai patiko ta schema, kaip pasidaryti savo lekalus pagal seną rūbą.
Tokį labai mylimą ir puikiai tinkantį seną rūbą aš turėjau. Taigi, apvedžiojau siūles apytiksliai, pasižiūrėdama į Merrick’s tutorialą. Labai neplatinau. Ir taip pat dariau didesnį išplatėjimą nuo liemens, o ne nuo pažastų, kaip kad siuvant A tipo suknelę. Rankovių viršų iš pradžių padariau tokį, kaip nuotraukoje – simetrišką tiek priekyje, tiek nugaroje. Kažkokia vidinė nuojauta sakė, kad NEGERAI. Pagooglinau. Taip, nugarinė dalis turėtų būti nuožulnesnė. Bandau įsiūti – rankovė gerokai per plati… Tada daug negalvodama nurėžiau rankovės viršų, jis pasidarė nebe toks išgaubtas, bet kuo puikiausiai tilpo, ten kur turėjo. 😀 Tampri medžiaga padarė savo ir viskas atrodo visai gerai. Tik labai gaila, kad rankovių korekciją dariau iškart ant medžiagos – lekalas liko nepakeistas…
Kaklą, rankogalius ir suknelės apačią tiesiog apsiuvau overlokine siūle ir užlenkusi prisiuvau dviguba adata.
Tikrai lengvas ir greitas siuvinys. Man su ja kažkodėl norisi šokti, suktis, bėgioti… 😀
Žinoma, superinis audinys taip pat atlieka savo darbą. Šį įsigijau parduotuvėje Spalvoti audiniai. Sudėtis: 25% viskozė, 20% medvilnė, 50% poliesteris, 5% elastanas. Tiesą sakant, pirkdama kažkodėl įsivaizdavau, kad didžioji dalis – viskozės. Na, bet nesiskundžiu. Nešiojasi puikiai, tobulai atlaikė gal jau keturis skalbimus, o dėvėjimo žymės jaučiasi tik perbraukus ranka. Atsirado šiek tiek burbuliukų vietose, kur liečiasi kuprinė, bet melanžas juos puikiai maskuoja. 🙂
Prireikė ~140 cm. (Mano ūgis 171 cm., 36 dydis).
Beje, suknelė labai patogi visokiems padūkimams. 😉
[…] panaudojau tą patį lekalą, kaip ir žaliai suknelei. Jį naudojom ir per suknelių siuvimo vakarėlį. Žodžiu, super duper yra turėti sau tinkantį […]
[…] pasisiuvau savo žaliąją suknelę, bent pora draugių mestelėjo „o, pasiūk ir man“. Aha. Geriausia tai, kad tarp jų buvo ir […]