Pradėsiu nuo nuoširdumų – iki kol sūnui suėjo 10 ar 11 mėnesių, aš buvau baaaaisiai prasta maisto gamintoja.  Nesakau, kad blynų nemokėjau iškept, bet improvizacijomis virtuvėje tikrai nepasižymėjau. Didžiausia katorga buvo sumąstyt, kuo čia tuos du savo vyrus pamaitint, kad tik akys virtuvėj šitaip nebeblizgėtų.

Pamenu, kai tik susipažinom su (tada dar būsimu) vyru, labai norėjau jį palepinti – iškepiau bulvių. Sėdam valgyt… o gėda! Nei jos iškepusios, nei išvis panašios į skanias. Ramino mane mano bernas, sako: „skanu, nepergyvenk, svarbu, kad naminis maistas“, o žiūriu – krauna kečupą į lėkštę. Juo bandė užmušt tą bjaurų skonį. Taigi, ypatinga gamintoja aš tikrai nebuvau ir, kol buvom tik dviese, dažnai valgydavom kur nors kavinėse. Mintinai žinojom, kur ką reikia valgyt, kur šaltibarščiai skanūs, kur valgyt befstrogeną…

O tada gimė sūnus… Pradžioje maitinausi tik grikiais, dešrelėmis ir burokėliais – tai buvo dalykai, nuo kurių jo nebėrė. Va ir vėl išsisukau nuo maisto gaminimo. Tada pirmosios košės: vaikui išverdu bulvių su morkomis (jam gi jų užteko), pati pribaigiu likučius ir užtenka. Vakare sumuštiniai. Va ir visas dienos menu. Visgi supratau, kad sūnaus bulvienėm ir sumuštiniais nemaitinsiu, reikia susiimt ir nors pabandyt! Vyras iš džiaugsmo, kad žmona pagaliau panaudos tuos brangius puodus, kuriuos jis naiviai man nupirko prieš tris metus, pripirko man įvairių kulinarinių knygų. Per porą savaičių įsivažiavau – pradėjau gamint strictly pagal receptą, vėliau – su trupučiu improvizacijos. Supratau, kad virtuvė nėra tokia baisi ir nuobodi vieta, kaip aš įsivaizdavau visus savo gyvenimo metus. Ir tada užsikabinau už šitų kulinarinių improvizacijų!

O bėda viena… Jei pirmadienį sugalvoji, kad gaminsi daržovių troškinį, kuriam prireiks pusės baklažano ir stiebelio salierų, tai vėliau tą kitą pusę ir likusius salierus užmiršdavau šaldytuvo stalčiuj ir po savaitės išmesdavau. Suvokiau, kad išmetamo maisto pasidarė gėdingas kiekis ir šiaip į parduotuvę važiuoti vien grietinėlės kasdien vien todėl, kad šiandien sugalvojau gaminti lašišą tokiame padaže, pasirodė kvaila. Taigi, pradėjau domėtis maisto planavimu, perskaičiau pusę pinterest‘o ir pradėjau.

unnamed (2)

Ko reikės? Užrašams man geriausiai veikia kokia nors darbo knyga. Turėjau paprastutę iš
Maximos, tokią, kur atvertus rodo dvi dienas – naudojau ją. Vėliau vyras padovanojo IKONA planner‘į, šita vis dėl to patogesnė – atvertus matau visą savaitę, o kiekvienos savaitės pabaigoje yra lapas užrašams, ten rašausi, ką reikės pirkti šeštadienį ūkininkų turgelyje ir ką paprastoje parduotuvėje.

Kur ieškau receptų? Įvairiai. Vienus randu pinterest‘e ir išsisaugau savo maisto idėjų lentoje,
kitus pamatau tiesiog feisbuke (kaip, pvz. Agnės Jagelavičiūtės asmeniniame maisto gamybos dienoraštyje) ir užsirašau, trečius papasakoja draugės, bet, žinoma, daugiausiai jų plane atsiranda iš įvairių kulinarinių knygų.

IMG_2353

Kaip patogiausia pradėti? Visų pirma, pasidaryti kavos, atsisėsti ir pagalvoti, kiek kartų per dieną gaminsi – yra kas rimtai gamina tik kartą (pusryčiams užtenka kokių tai sumuštinių, pietūs – mieste, todėl gaminti lieka tik vakarienę), yra tokių, kam tenka gamint bent 3 patiekalus ir dar suplanuoti užkandžius. Taigi, tą akimirką kai nuspręsi, kiek kartų per dieną jungsi viryklę, reiktų pagalvoti ir apie tai, kad gal visgi verta kurią nors dieną ar vakare visiškai negaminti? Pvz., sekmadieniais vakarieniauti einat out arba užsisakot į namus.

Kaip planuoti maisto produktus? Aš mąstau logiškai – jei pirmadienį pietums atsišildau visą vištą (nes maniškės – naminės) ir gaminsiu tik iš krūtinėlės, tai antradienį pietums tikrai reikia iškepti vištos blauzdeles ir šlauneles, o vakarienei išvirti vištienos sultinį (na, kad kuo mažiau maisto keliautų į šiukšlių dėžę). Atrodo, kad višta vištuota kasdien, bet iš tiesų – ne. Nėra visiškai taip, nes pietums valgai šlauneles, o vakarienei – sriubą su įvairiomis daržovėmis ar makaronais. Lygiai taip pat, jei penktadienį sunaudojau tik pusę baklažano, šeštadienio meniu būtinai įrašau, kad gaminant padažą prie makaronų reikia sudėti likusią puselę. Suplanavus kasdienius užkandžius, niekada nebūna kažkur šaldytuve užkritusių, galioti pasibaigusių sūrelių ar seniai supelijusių ir pamirštų bandelių.

unnamed (3)

Kaip planuoti apsipirkimus? Aš darau šitaip – viską, ką galiu rasti ūkininkų turgelyje šeštadieniais, perku būtent ten. Mėsą dedu į šaldytuvą ar šaldiklį (priklausomai nuo to, kurią savaitės dieną ją naudosiu), daržoves pagal planą naudoju taip, kad greičiau gendančias suvartotume pirmoje savaitės pusėje. Pirmadienį arba antradienį einu į parduotuvę, ten perku viską, ko negaliu rasti šeštadieniais. Beje, į parduotuvę einu griežtai tik su sąrašu – sutaupau laiko ir pinigų nepirkdama įvairių produktų, kurie vėliau sugenda. Taip pat apsipirkinėja ir vyras, esame sutarę, kad jis perka tik tai, kas parašyta ir jokių papildomų sūrelių, varškyčių ir čipsiukų – tik sąraše esantys produktai.

Kokia nauda? Pirma, nebekamuoja tas baisus klausimas „o ką pagamint?“, užtenka žvilgtelt į planą. Antra, sutaupoma daug pinigų. Pirmą mėnesį mūsų išlaidos sumažėjo 150 EUR, nors maisto kokybė nenukentėjo, atvirkščiai – pradėjome valgyti daug įvairesnį maistą. Trečia, man tiesiog patinka kai viskas suplanuota, tada aš jaučiuosi rami, nesiblaškau ir maisto gaminimas teikia džiaugsmą.

Paveikslėlyje pavyzdinis mūsų šeimos vienos savaitės planas. Prie patiekalo esančios nuorodos leidžia lengviau rasti receptą – pvz., GR2 psl. 140 reiškia, kad receptas yra knygoje „Geri Receptai 2″140 puslapyje.

Untitled

 

Pradėjusi planuoti pradžioje tiesiog dėliodavau patiekalus taip, kad produktai būtų sunaudojami kuo šviežesni, o patiekalai nesikartotų. Po kelių savaičių susigalvojau daugiau iššūkių. Dabar įtraukiau vieną dieną, kai visiškai nevalgome nei mėsos, nei žuvies ir dvi dienas per savaitę, kai pietums ar vakarienei gaminu žuvį. Na, bet virtuvės challeng’ai priklauso tik nuo jūsų pačių! 🙂

 

KOMENTUOTI

Please enter your comment!
Please enter your name here