Siuviniai vaikams. Pirma dalis

Parodysiu savo pirmuosius bandymus siūti vaikiškus rūbus. Ką aš supratau pabandžiusi:

1. Nusipirkus kad ir mažą gabalėlį vaikiško audinio, iš jo teks pasiūti bent porą rūbų. Audinio plotis paprastai būna 150-180 cm.. Protingai dėliojant iškarpas ir iš nedidelės atraižos galima pasiūti bent kelis džemperius… Jeigu siuvi tik savo 92 dydžio vaikui, tenka sukonstruoti visą „kolekciją“ su tais pačiais motyvais. :/
2. Jeigu nori tik pabandyti pasiūti kepurę ar džemperį, finansiškai daug neišloši. Kainuoja viskas – audinys, siūlai, adatos, pėdelės, lekalinis popierius, žirklės, smeigtukai, žymekliai ir t.t.t.t., jau nekalbant apie pačią siuvimo mašiną.
3. Iškarpas galima pasidaryti pagal seną rūbą. Man taip netgi lengviau, bet tik tada, kai siuvu pačius paprasčiausius rūbus. Galima lekalų ieškoti internete, atsispausdinti ir tikėtis, kad atitiks. Aš siūlau suinvestuoti kelioliką eurų į žurnalą „Ottobre“. Bent vieną. Reikėtų išsirinkti tokį, kuriame būtų kuo daugiau bazinių modelių. Juos galėsite koreguoti pagal savo pageidavimus. Kiek man teko siūti, dydžiai atitinka. Pats žurnalas labai kokybiškas, gražus, spalvingas – smagus pavartyti prie puodelio kavos. Išsirinkti galima čia. Ten pat galima ir užsiprenumeruoti. Vieno žurnalo kaina gaunasi mažesnė nei perkant Lietuvoje pavieniui. Gyvai pavartyti ir įsigyti galima Ka siulai, Šiaurės miestelyje, ir, berods, IBRAHIM – pas dieduką-po-laiptais. 😀
4. Neišsenkantis informacijos ir įkvėpimo šaltinis yra „Myliu siūti“ grupė feisbuke. Labai draugiška mylinčių siūti bendruomenė visada padės iškilus įvairiausiems klausimams. Taip pat, grupėje sukaupta nemaža bazė nemokamų iškarpų ir pamokėlių šaltinių pradedančiosioms.
5. Jeigu nesinori naujo audinio skalbti, jį reikia gerai išgarinti. Nauji audiniai turi savybę trauktis, todėl geriau nerizikuokit ir nešvaistykit savo brangaus laiko.
6. Siūlių išlyginimas reiškia tikrai daug. Net jei „siuvate tik sau“, „ai, kam čia reikia“ ir pan.. Tikrai būsite labiau patenkinta savo siuviniu. Lygintuvas gali išgelbėti ir ištemptą trikotažo siūlę, ir pagelbėti palenkiant kraštą.
7. Fotografuotis rūbai visada nori tik ką iššokę iš po adatos. Kadangi laiko siuvimui turiu tik vakare, didžioji dalis nuotraukų – tamsios.
8. Pagauti vaiką-modelį nuotraukai yra beveik neįmanoma.

Tai pradedam:

Pirmasis – raudonas džemperis su pūkeliu. Siūtas visiškai „iš galvos“. Dydį taikiau pagal turimus marškinėlius. Aš jį vadinu „milijono klaidų džempu„. Čia išbandžiau ir plokščiasiūlės imitaciją, ir aukštą kaklą, ir kišenes prisiuvau…

Antrasis – medvilninio veliūro ir kilpinio trikotažo džemperis. Ieškojau geros reglano iškarpos. Na, kad galėčiau pasidaryti vieną ir tada jau „kepti“. Ši – iš Ottobre 1/2014 -19 modelis.

Nebuvau didelė veliūro gerbėja, bet mane vis tik papirko jo minkštumas ir ta grafito spalva. Nusipirkau 70 cm.. Išsiaiškinau, kad veliūro pūkeliai turi „žiūrėti“ į viršų – apsirengus rūbą, ranka perbraukus žemyn, pūkeliai turi pasišiaušti.

O tada ir prasidėjo… Iškarpas pasidaryt – misija neįmanoma. Na, įmanoma, bet apibrėžus kaklą, iškyla klausimas, kur dingo apačia?.. A! Štai ir ji – sulindusi po iškarpa. Kol perbrėži, dingsta kaklas. Iškirpti – dar vienas iššūkis – šiukšlyčių ir pūkučių kalnai. Siuvant vienas kraštas būtinai „važiuoja“ iš po pėdelės, o siuvimo mašina apsipūkuoja kaip pavasarinis viščiukas. Nepaisant šių nuotykių – rezultatas man patiko. Minkštas, šiltas. Tik į audinio likutį jau net pažiūrėti nenorėjau ir vis sukosi galvoje mintys, kad dar TEKS siūti.

Kadangi siuvant veliūrą nesutapo dvi siūlės, liko neaišku, ar kaltas blogas lekalas, ar veliūro fokusai. Čiupau kaukoliukų kilpinuką ir sūnėnui pasiuvau kitą džemperį. Tas gavosi dar geriau. Įsitikinau, kad su lekalu viskas tvarkoje. Va tada, supratau, kad jo gal jau ir nebereikės, nes kiek gi gali tų vienodų rūbų siūti??? 😀

Kadangi sūnėnas – aukštas vyras, džemperį jau beveik išaugo. Radioaktyvuoliui dūkstant, paaiškėjo, kad kiek trumpokas.

Na, kad jau turėjau PATIKRINTĄ lekalą… 😀 iš storo trikotažo su pūkeliu pasiuvau dar vieną džemperiuką. Neturėjau normalaus rib trikotažo, teko naudoti tokį ploną ir skystą. Ir čia iškilo klausimas – kas negerai su mano siuvimo mašina, kad tokiam trikotažui ji perkerta siūlus?.. Taip atsitiko ir su dukterėčios leginsais. :/ Naudoju spec. plonas adatas trikotažui.

Tada atėjo kelnių eilė. Iškarpa iš Ottobre 1/2015 – 10 modelis. Šiek tiek kūrybos pasirenkant spalvas, šiek tiek dygsniavimo rankomis ir daug vargo apkantuojant kišenės kraštą. Kažkodėl buvo labai sunku persiūti tiesia, gražia siūle. Nurašiau pirmiems blynams.

Kelnės gavosi gerokai per ilgos. Patrumpinau. Dar gal kiek susitraukė po skalbimo ir, praėjus savaitei, jau buvo per trumpos. 😀 Man šis modelis labai patiko. Yra reikalų, siuvant tą apskritą įsiuvą, bet vis šiek tiek įdomiau.

Kadangi labai bijojau veliūro, likusio lentynoje, nusprendžiau kuo greičiau jį realizuoti. Perverčiau savo Ottobre, išsirinkau pačias paprasčiausias kelnes (1/2015 – 6 modelis). Nebuvo net normalios, realios jų nuotraukos. Nusipiešiau kišenes, pridygsniavau jas rankomis ir siuvau drebėdama. Mano didžiam nustebimui – pasiuvau be didesnio vargo.

Spėkit! Dar ne pabaiga. Veliūro dar liko!. 😀
O tada… Atėjo eilė suknelei. Na, čia tokia liemenė su sijonėliu. Nusprendžiau ją siūti dar automobilyje, pervertusi savo pirmąjį nusipirktą Ottobre žurnalą. Modelis Nr. 4 iš Ottobre 1/2015. Aš labai džiaugiuosi, kad turiu dukterėčią, kuriai galiu pirkti ir siūti sukneles! Kai vyras pamato mane renkantis „mergaitišką“ audinį ar drabužį, sako: „Mes lyg mergaitės neauginam?..“, o aš tada galiu sakyti: „Taigi čia mažuuuuuulei!“. Kadangi Mr. M turi kažkokį ypatingą ryšį su krikštadukra (nuo pačių mažiausių dienų ji labai jį mėgsta – ir nurimsta, ir pasikalba), diskusijos čia baigiasi.

Taigi – apie liemenę. Na, kad ir kaip stengiausi, „kliurkų“ pilna. Tikrai nebuvo lengva. O aš dar sugalvojau vidurinę kapišono siūlę apkantuoti. Šis užtrauktukas – mano pirmasis. Tikrai matosi. 😀

Prie liemenės pasiuvau paprastučius leginsus iš to paties audinio, kurį naudojau apkantavimui. Modelis Nr. 2 iš Ottobre 1/2015. Tik dabar pastebėjau, kad iš dviejų vieno žurnalo puslapių pasiuvau 66% rūbų. 😀

Na, o čia – feisbuke jau rodyti marškinėliai Mažajam A. Siūti Velykoms. Dar kiek didoki. 🙂 Iškarpos iš Ottobre 1/2015 – 11 modelis. Aišku, daug gražiau kaklo apdaila atrodytų, prisiuvus juostelę ant nugarinės siūlės, bet… dar nemoku. Šio audinio pirkau 1,5 m., tai galit įsivaizduoti, kiek jo dar liko.

Man net neatrodė, kad tų siuvinių jau tiek daug. 😀 Yra kur tobulėti. Nors vis lengviau einasi ir labiau rezultatas džiugina. Overloko neturiu, bet ir nenoriu (na, nebent gaučiau dovanų NE nuo vyro 😛 ). Siuvant sau – puikiai tarnauja ir mano daugiafunkcinė buitinė siuvimo mašina.

To be continued… 😀 Kaip visada – naujienas galite sekti feisbuke.