Jau rašiau apie mažojo drakoniuko gimtadienio aprangą. Šį kartą – apie tai, kuo vaišinome svečius ir kaip kūrėme šventinę nuotaiką.
Turiu pripažinti, kad planų turėjau daugiau nei galimybių, todėl likus porai dienų mane apėmė panika. Šiek tiek keista, kai paprastas torto valgymas galiausiai pareikalauja daug streso ir laiko pasiruošimui. Na, taip jau man būna. Kažką „užkabinusi“, galiausiai įlendu giliai giliai… 😀
Taigi, pirmiausiai, neturėdama jokios vaikų gimtadienių organizavimo patirties, ieškojau plano internete. Na, kažkokių gairių, kuo turiu pasirūpinti. Neradau. Gal blogai ieškojau… Pabandysiu dar, o jei nerasiu, pati kokį planuoklį pasiruošiu, nes dar daug tų gimtadienių priešakyje.
Gimtadienis vyko ne mūsų namuose, taigi, ką galėjau padaryti – suplanuoti ir pasidaryti dekoracijas. Pradėjau nuo pompomsų. Juos dariau iš paprasčiausių didesnio formato popierinių servetėlių. Kadangi servetėles reikia išskirstyti į atskirus plonyčius lapelius – čia paradoksas – kuo kokybiškesnės ir brangesnės servetėlės, tuo sunkiau tai padaryti. ~12 tokių plonyčių lapelių sudedame vieną ant kito, sulankstome į armonikėlę, surišame per vidurį ir apkarpome galiukus. Sunku įsivaizduoti – pažiūrėkite šį video. Aš patingėjau ir apkirpau visus lapelius iškart. Gal ir nesigauna taip puikiai, bet pakankamai neblogai ir tikrai pigiau. Juolab, kad sunkiausia užduotis – surištą armonikėlę išskirstyti po lapelį ir suformuoti burbulą – galioja ir perkant pompomsų ruošinius, nes būtent tokiame pavidale jie parduodami. Beje, daug lengviau tvarkytis man buvo su tamsesnės spalvos servetėlėmis.
Kitas dalykas, kurį pasiruošiau – mažyčių vėliavėlių girliandos. Jokio didelio mokslo. Ant siūlo lipalu priklijavau iškirptus rombus. Tiesa, aš galvojau daug sudėtingiau, todėl prisidariau daugiau darbo. Nugarinėje pusėje aš sugalvojau daryti ne pilną trikampį, o tik užlenkimą. Tai yra blogai. Lengviausia ir teisingiausia – kirpti rombą ir klijuoti perlenkiant pusiau. Taip gausite dvi gerąsias puses ir visas gamybos procesas bus daug lengvesnis.
Taip pat, pagaminau vardo girliandą. Iš spalvoto popieriaus iškirpau vėliavėles, pamatavau, kokio skersmens skritulio man reikia. Raides pasidariau su paprasčiausia MS Paint programa. Truputis žirklių, šiek tiek klijų, skylamušis, juostelė ir viskas.
Vyrą įpareigojau surasti drakoniuko paveikslėlių ir atspausdinti. Įsivaizdavau juos visiškai kitaip ir net vyrą apibariau. Kai jis sukonstravo galutinį variantą, atsiprašiau. Kaži ar galėjo gautis geriau. 🙂
Torto idėja rasta internete. Siunčiau kepyklėlei nuotrauką. Na, gavosi gal kiek labiau saulėgrąža nei drakoniuko nugara. 😀 Bet kokiu atveju, vaizdo negadino, o skonis buvo super. Kepė „Cimonija“, įsikūrusi Pakruojyje. Skonis – „Rafaelo“.
Televizorių papuošėme girlianda ir visą dieną rodėme jubiliato nuotraukas. Fone skambėjo Tele-Bim-Bam. Svečių paprašėme parašyti po atsiminimą į Mažojo A. „Kūdikio knygą“. 🙂
Beveik galutinis vaizdas. Visiškai netyčia liko kabėti testinis pompomsas. 😀 Kažkodėl jis mums nekrito į akis. Ant stalo dar įsitaisė giros ir obuolių sulčių butelaičiai su spalvingais šiaudeliais.
Desertams panaudojau indelius nuo Hipp tyrelių. Juos rinkau nuo pirmųjų košių ir dar svainės paprašiau… Sunkiausia buvo juos paruošti – atmirkyti etiketes, nušveisti serijinius numerius. Na, bet, kartą paplušėjusi, dabar turiu daugkartinius indelius.
Į pačios mažiausios talpos indelius išpilsčiau žele. Čia paprasčiausia – iš pakelio. Šiek tiek pritrūko laiko naminei paruošti.
Į didesnius stiklainiukus pagaminau jogurtinį desertą. Kažkada rastas Jurgittos receptuose, šis tortas jau tapo mano firminiu ir gal net artimiesiems (bet ne man 😀 ) pabodo. Aš į receptą jau net nežiūriu ir viską dedu „iš akies“. Beje, į kremą nebededu papildomo cukraus – tikrai užtenka ir taip. Šį kartą, dėl laiko stokos, nekepiau biskvito. Greitai sumakalavau savo visada-pavykstantį-keksą, sutrupinau. Labai tiko.
Liūdnokas rimtasis stalas. Popierinės servetėlės tam, kad mažos rankutės nenutemptų visko vienu staltiesės sučiupimu.
Tai štai. Desertinis stalas jau paruoštas. Čia matyti ir giros/sulčių buteliukai – panaudojau surinktus Hipp. Ant stalo paskutinę minutę užšoko senelių atvežta dovana – tortas zuikis.
Tai toks gi tas paprastas pirmasis gimtadienis. Kad ir kaip mažai vietos ir laiko turėjom – pavyko. Jei domina detalesnė informacija, kur ką radau ar kaip padariau – kreipkitės!.. 😉
