Tipis

Viena iš mano trijų močiučių, kurią vadinome Ciocyte, buvo labai rankdarbiaujanti. Na, ir kitos megzdavo vilnones kojines, bet Ciocytė buvo pripažinta „Liaudies meistrė”. 🙂 Ciocytė turėjo brolį – mano senelį, pas kurį dažnai atostogaudavo mano brolis su pusbroliu. Atostogaudavo jie taip, kaip seniau buvo įprasta normaliems vaikams – darydavosi slėptuves, droždavosi kardus, ietis ir pan.. Įkvėpta tų jų atostogų, Ciocytė labai ilgai dirbo ir sukonstravo indėnišką galvos karūną iš kalakuto plunksnų. Juokingiausia tai, kad mano mamai buvo taip gaila Ciocytės įdėto darbo, kad ji taip ir neatidavė jos vaikų žaidimams. 😀 O man dabar taip gaila, kad niekas anksčiau nežinojo, kaip lengva yra pasidaryti indėnišką tipį… Darbo – pusvalandis (ne pusmetis, kaip darant plunksnų karūną), o efektas…

Aišku, normalūs žmonės pagooglina, išsirenka jiems labiausiai patinkantį tutorial’ą ir sugaišta nuo 10 iki 60 minučių. Aš sugaišau visą dieną, nes „nu aš gi galiu pati”. 😀

Prireikė:

• 3 metrų audinio – naudojau Ikejinį audinį, už 4 EUR prigriebtą SH. Nesugalvojau kur daugiau tą jo margumą panaudoti. Tinka ir paprasčiausia paklodė.
• 5 bambukinių lazdų – jos man patinka labiau nei grėblių kotai. Lengvesnės, bet pakankamai tvirtos ir pigios (berods, ~1,3 EUR). Pas mane jos dvimetrinės. Parsinešiau iš Senukų, bet Jūs žinokit, kad galit užsisakyti jas tiesiai į namus iš jų internetinės parduotuvės. 😀 Ieškokit prie sodo prekių – augalams parišti.
• 1,5 metro tvirtos virvės lazdoms surišti.
• 3 metrų dekoratyvinės juostelės su bumbuliukais. Visiškai optional. Aš jau seniai norėjau kur nors tuos bumbuliukus prisiūti, tai čia kaip ir… svajonės išpildymas. 😀 Pirkau šią juostelę Abakhan, Šiaurės miestelyje, bet Jūs jokiu būdu ten nepirkit. Tik prie kasos pamačiau, kad ji ten dvigubai brangesnė nei už kampo esančioje Kasiulai. :/ Už metrą sumokėjau daugiau kaip 2 EUR. Tai reiškia, kad šita juostelytė kainavo vos ne daugiau nei penkios lazdos. :/
• Siuvimo mašina, siūlai, žirklės – čia kaip druska ir pipirai VMG 7 ingredientų receptuose.. 😀

Kadangi susikirpau viską mažai tegalvodma – man dar prireikė spalvinimo priemonių audiniams. Teko dekoruoti vieną „įėjimo” pusę, kad mažiau į akis kristų žioplumas. 😀 Dabar kai žiūriu – man kaip tik ta pusė labiau patinka, o ir palapinė kiek žaismingesnė. 🙂

Kitas nesusipratimas – palapinės dydis. Nors ir mažinau, bet ji vis tiek gavosi erdvi. Ten telpu aš, vaikas ir lego dėžė. Telpa ten ir pusė tėčio, vaikas, pora grindų pagalvių ir planšetė. Užima mūsų tipis pusę svetainės, bet… „na, ką gi”… Patys kalti, kad vaikui kambario neįrengėm. 😀

Vakarinei romantikai galima apraizgyti lemputėmis.

Taigi, nedarykite taip, kaip aš. Štai Jums keletas pamokėlių, kaip pasigaminti šitą daiktą:

• Klijuotas variantas.
• Mažiukas.
• Panašiai taip dariau aš – toks kirpimas tinka, kai audinys dvipusis, o sienų skaičius lyginis.
• Nedidelis, paprastas.
• Nesiuvamas, bet reikia spaudžių ir kitų dalykų…
• Ir dar vienas.

Mažasis A. į tipį pirmą kartą įlindo, kai tik Mr. M. sustatė lazdas. Jau jam buvo gerai. 😀 Landžiojo jis ten nuo „tik lazdų” iki galutinio sutvirtinimo. Net užsivertė vieną kartą, kol dariau primatavimą. Na, o aš tai labai happy, kai mano klientas patenkintas. 😉

Pagaminti tikrai lengva ir verta. Čia prieš gerą mėnesį mūsų sukonstruotas tipis iš to, ką radome senelio garaže. 😀

Mažieji indėniukai Jums padėkos!.. 😉