Greičiausiai, kaip ir visos krafterės (rankdarbiautojos), turiu pusę kambario įvairiausių rūšių siūlų, siūliukų, adatėlių, karoliukų… Na, dažniausiai, anksčiau ar vėliau, jų prireikia. 😀

Tikrai rimtai neužsiimu siuvinėjimu, bet keletą siuvinėjimo siūlų sruogelių turėjau – labai praverčia, kai reikia ką nors išsiuvinėti ant rūbo ar kito siuvinio (pavyzdžiui, banginio ar katinukų – angeliukų). Rašau būtuoju laiku, nes tas keletas sruogelių netikėtai pasidaugino iki keliasdešimt. 😀

Jokia čia paslaptis, kad labai mėgstu second hand (SH) ir sendaikčių parduotuves. Ir, šiaip, mano mėgstamiausia TV laida – Sandėlių karai. 😀 Tad, kai tik turiu laiko, mielai užsuku apsidairyti. Jau moku daiktų neprisipirkti ir, radusi net ir labai gerą dylą, labai gerai įvertinu, ar man tikrai to daikto reikia. Retai beprašaunu. Taigi, radusi labai gerą dylą ir supratusi, kad man tikrai nereikia, pagalvoju – o gal reikia kam nors iš mano pažįstamų? Jau šimtą kartų pasimokiau, kad paprastai tada tą daiktą geriau tiesiog palikti ramybėje, nes kai pasiūlai kažkam, tai esi priverstas jaustis taip, lyg norėtum tai įbrukti per prievartą ir turėtum iš to naudos. Kažkokia žmonėms automatinė atmetimo reakcija įsijungia. Tai niekad ir nebesiūlau… beveik…  😀

Kartą, savo gimtojo miesto labdaros parduotuvėje (parduodama švedų labdara, o lėšos skiriamos SOS Vaikams, berods), užmačiau DMC siūlų po labai nedaug centų. Turėjo jie ten visokiausių spalvų ir po daug vienetų. Tada, aišku, pergalvojau, ar pažįstu ką nors, kam tai labai praverstų? Na, nes pirkti iš parduotuvės – mažiausiai keturis kartus brangiau. Supratau, kad ne visai pažįstu, bet žinau, kad bendradarbės draugė (nauja bendradarbė) rimtai užsiima siuvinėjimu. Parašau artimesnei kolegei, ši susisiekia su savo drauge ir draugė rašo: „Imk viską, ką turi!“. Na, mes jau namie, tad pažadu, kad paimsiu tai, ką dar rasiu. Važiuojam dar kartą ir, pasirodo, kad tų siūlų ten dar daugiau, nei mačiau, taigi, prirenku įvairiausių spalvų ir… Dar truputį sau. 😀

Vat šitaip, mano lentynose, prie įvairiausių susimazgiusių siūlgalių ir siuvinėjimo siūlų likučių atsirado dar ir maišelis naujų. Paklausiau, kaip siūlus laiko minėta kolegė. Tai vau – viskas gražiose dėžutėse, susukti ant specialių plastmasiukų ir sunumeruoti. Labai gražu, tikrai. Pasidomiu, kur gauti tų specialių plastmasiukų – Aliexspress, bet laukti gali tekti ir porą mėnesių. Ir dar papildoma plastmasė namie. Hm..

Peržiūriu savo šiukšlynėlį (spalvotas kartonines dėžutes nuo įvairių dalykų), išsirenku tokį ploną slidų kartoną (pasirodo – nuo pėdkelnių) ir susikarpau maždaug tokia forma, kokia parduoda plastmasinius. Pritaikau jiems dėžutę ir TADAM!

Mano ekologiška, tvarką palaikanti siūlų saugykla!

Džiaugiuosi sutvarkiusi dar bent porą procentų savo atsargų. Bijau, kad su kitomis nebus taip lengva – reikia tiesiog jas naudoti.. 😉 O tada… jų vietą užims naujos. 😀

KOMENTUOTI

Please enter your comment!
Please enter your name here