Ponas Pončas ir panelė Suknelė

0
107

Neseniai skraulinant naujienų srautą, kažkokie reikalai mane patraukė į vieną taupančiųjų grupę. Grupė, kaip vėliau supratau, tokia dirbtinė, valdoma banko darbuotojų ir influencerių, tad kažkaip diskusijos vis neužsikuria. Bet čia ne apie grupę, o apie tai, kad vis tik pamačiau ten man naudingą komentarą apie Marie Kondo tvarkymosi metodą. O tiksliau – kad yra jos kuriama laida Netflix’e.

Pažiūrėjau ir supratau, kad viskas pas mane dar gana kontroliuojama, bet yra kur pasistengti. Tad ir pradėjau. Mažais žingsneliais, po truputį… Audiniai, žinoma palikti pačiai pabaigai – desertui. Išlaikant pietų temą, tai mano tvarkymosi procesas vis dar yra ties… užkandžiais. 😀

Ir štai, pagaliau, priėjau prie to, apie ką šis straipsnis! 😀 Kadangi iki audinių dar reikia atsikasti, neįsivaizduoju, ar dar liko to pelenų rožės spalvos kilpinuko, kurio istorija bloge jau minėta ne vieną kartą. Šiai panelei-paprastai-suknelei jo visai nemažai sunaudota, tad, tikiuosi, tvarkydamasi jo ten neberasiu. :))

Modelis – pats paprasčiausias. Be tikslios iškarpos. Viršus ir rankovės pagal marškinėlių brėžinį, o praplatėjimas ir raukinukas – dapiešti. Suknelei trūko papuošimo, o mano turėta katinėlio aplikacija iš kažkokio analimacinio filmuko, būtų gerokai nupiginusi vaizdą. Sutarėm su broliene, kad kažką sugalvos ji. Čia istorija ir baigiasi, nes nežinau, koks tolimesnis šios suknelės likimas. Nemačiau nei nuotraukų, nei dukterėčios ją vilkinčios. 😀 (Prieš pat pasirodant straipsniui, gavau info, kad suknelė dar nepaturbinta, laukia darželio sezono.)

Apie suknelės siuvimą. Labai panašią suknelę su raukinuku aš jau siuvau mažosios pirmajam gimtadieniui. Tų raukinukų ir taip nemažai prisiūta siuvant liemenes-sukneles. Bet, žinokit, man vis dar mistika, kaip reikia gražiai susiųti raukinio šonus. Siūlių „sankryžos“ man niekada nesueina ir kažkaip keistai atrodo – va, net nuotraukoje matyti… 🙁 Nors to suraukimo principą esu mačius ir savo knygoje apie siuvimą, bet realybėje man jis ne gaunasi. Reiks ieškoti kokios youtubinės pamokos. Nors, su mano tempais, kol prisiruošiu, tai gal ir raukiniai iš mados išeis. 😀

O ką čia veikia tas pončas?

Taip jau atsitiko, kad jį pabaigiau kol dar suknelė kabėjo ant sienos.

Kodėl suknelės pas mane kaba ant sienų?

Dažniausiai kaba būtent ant šios. Ankstesnė buto savininkė čia kabino savo nuotraukas rėmeliuose. Mes gyvename su tais likusiais vinimis, nes remontui dar eilė neatėjo. Bet tai yra mano mėgstamiausia vieta pakabinti pasiūtus daiktus! 🙂 Ypač, jeigu jie turi keliauti iš namų. Taigi, jeigu pasiuvu kažką, o kelionė tik už poros savaičių, tai tas siuvinys puošia interjerą. Jei pašviečia saulė, jis dar nusifotografuoja blogui, o kai kraunamės daiktus – keliauja į lagaminą.

Pončas įsiprašė panelei-suknelei į kompaniją ir kartu sudalyvavo fotosesijoje.

Pats ponas Pončas megztas iš labai senų mano siūlų, kurie kažkada buvo susinarplioję į liemenę man. Taigi, čia toks antrinio panaudojimo projektas. Nė kiek likučių neliko, tad beveik 0waste. 😀

Idėja iš pinterest, o atlikimas – iš galvos. Mezgame didelį kvadratą ir per vidurį paliekame skylę galvai. Tada surenkam kraštų akis ir mezgam kelias eilutes ribu (2xGera;2xBloga). Susirenkam akis ir mezgam kaklą. Sagos. Ir viskas.

O kaip baigėsi ponui Pončui – aš žinau. Dukterėčia nesutiko net nusifotografuoti. 😀 Bet jis toks sunkiai išaugamas, tad viliuosi, jog kada nors dar ateis jo valanda. Jei ne, bus kitoms panelėms, o gal ir Mažajai Liu. 😉

Neperkaiskit! 😉

KOMENTUOTI

Please enter your comment!
Please enter your name here